Tekinimas paprastai skirstomas į dvi kategorijas: grubų apdorojimą ir apdailą (įskaitant pus{0}}apdailą). Šiurkščiavilniu būdu siekiama pagerinti tekinimo efektyvumą naudojant didelį pjovimo gylį ir didelę pastūmą nemažinant pjovimo greičio, tačiau apdirbimo tikslumas gali siekti tik IT11, o paviršiaus šiurkštumas yra Ra20-10 mikrometrų. Pus-apdailoje ir apdailoje naudojamas didelis greitis ir mažas pastūmos greitis bei pjovimo gylis, o apdirbimo tikslumas gali siekti IT10-7, o paviršiaus šiurkštumas Ra10-0,16 mikrometrų. Greitai apdorojant spalvotųjų metalų detales didelio tikslumo tekinimo staklėmis, naudojant smulkiai šlifuotą deimantinį įrankį, galima pasiekti IT7-5 apdirbimo tikslumą ir Ra0,04-0,01 mikrometro paviršiaus šiurkštumą. Toks tekinimo būdas vadinamas „veidrodiniu sukimu“. Jei deimantinio įrankio pjovimo briaunoje yra šlifuojamos įgaubtos ir išgaubtos 0,1–0,2 mikrometro formos, susuktas paviršius sukurs smulkios tekstūros ir tvarkingai išdėstytas juosteles.
Esant šviesos difrakcijai, jis atrodys kaip satininis{0}}blizgesys ir gali būti naudojamas kaip dekoratyvinis paviršius. Šis posūkio tipas vadinamas „vaivorykštiniu posūkiu“. Tekinant, jei pjovimo įrankis sukasi ta pačia kryptimi kaip ir ruošinys atitinkamu greičio santykiu (įrankio greitis paprastai yra kelis kartus didesnis už ruošinio greitį), santykinė judėjimo trajektorija tarp įrankio ir ruošinio gali būti pakeista, kad būtų galima apdirbti ruošinius su daugiakampiais skerspjūviais (trikampiais, kvadratais, rombais, šešiakampiais ir kt.). Jei išilginio pjovimo įrankio pastūmos metu prie įrankio laikiklio pridedamas periodiškas radialinis grįžtamasis judesys ruošinio atžvilgiu kiekvieną apsisukimą, galima apdirbti kumštelius ar kitus ne-apvalius skerspjūvio{7}} paviršius. Krumpliaračių tekinimo staklėse panašus veikimo principas gali būti naudojamas apdirbant tam tikrų kelių dantukų pjovimo įrankių (tokių kaip formų frezavimo staklės ir krumpliaračių kaitlentės) šoninį paviršių. Šis procesas žinomas kaip „šoninis lenkimas“.